sniper@is.lt                                                               MOLOTOVO KOKTEILIS
                                                                                                 molotov.jpg (15483 bytes)
                               SSSR kariuomenei prasidėjo karčios 1941m. dienos. Vokiečių tankų kolonos, naudoda-
                                  mos flangų apėjimo taktiką, įsipjauna į sovietų kariuomenės ginybines linijas. Armija jau
                                  čia didelį artilerijos sviedinių stygių. Pagrindiniai amunicijos sandėliai per pirmąsias puo
                                  limo dienas atsidūrė priešo rankose, nes klaidingų vadovybės sprendimų dėka buvo sukon
                                  centruoti labai arti sienos. Prieštankinė artilerija pasirodė ęsanti mažai efektinga. Susida
                                  rius tokiai kritinei situacijiai, Valstybės Gynybos Komitetas 1941m. birželio 7d. priima
                                  sprendimą, leidžiantį kovoje su tankais naudoti butelius su padegamuoju skysčiu.  Šis spren
                                  dimas leido trumpiausiu laiku apginkluoti kariuomenę ir užpildyti spragą prieštankinėje
                                  ginyboje, šiuo gan efektyviu ginklu, nors problemos iki galo  išspresti taip ir pepavyko.
                                  Naujas ginklas greitai gavo pavadinimą "Molotovo kokteilis", tuometinio Stalino pavaduo
                                  tojo Valstybės Gynimo  Komitete, garbei.
                                      Vienok ši idėja buvo ne nauja. Pirmi butelius su padegamuoju skysčiu pradėjo naudoti
                                  ispanų respublikonai 1936m., kovoje su prancuzų tankais. Ispanų kariai butelį užpildydavo
                                  benzinu , užkišdavo guminiu kamščiu su skuduru. Reikalui ęsant, buvo padegamas skudu-
                                  ras ir butelys metamas į tanką. Degantis benzinas patekdavo  į tanko vidų, ko pasekoje
                                  kildavo gaisras ir kovinio komplekto detonacija.
                                      Daug vėliau skysčio padegimui buvo  pradėtas naudoti patobulintas kostruktoriaus Ki
                                  balčičo degiklis rankinėms bomboms, tik, vietoje kietos degančios medžiagos, pradėtas
                                  naudoti benzinas.
                                     Kariuomenei buvo tiekiami dviejų tipų padegamieji buteliai. Su savaime užsidegančiu
                                  skysčiu KS (fosforo ir sieros mišinys, turintis labai žemą lydimosi temperatūrą) ir su degan
                                  čiais skysčiais No 1 ir No 3 (sutirštintas milteliais OP-2 automobilinis benzinas). Iš principo
                                  tai buvo napalmo pirmtakas.
                                     Mišinys KS būdavo išpilstomas į 0,5 ir 0,75l. butelius ir užkemšamas guminiais kamščiais,
                                  kurie būdavo užtvirtinami viela prie butelio kakliuko. Skysčio degimas buvo labai aktyvus,
                                  ir degdavo 155-3min., o degimo temperatūra pakildavo iki 1000?C.
                                     Buteliai su degančiu mišiniu No 1 ir No 3 irgi budavo išpilstomi į 0,5 ir 0,75l. talpos bute
                                  lius ir užkešami paprastais kamsčiais. Padegimui buvo naudojama speciali stiklinė ampu
                                  lė su skysčiu, kuris kontakte su degiu mišiniu užsiliepsnodavo. Ampulė buvo tvirtinama
                                  prie butelio guminių dirželių pagalba arba, prieš pat butelio panaudojimą, įmetama į jo vidų.
                                  Taip pat buvo naudojami specialūs degtukai, tik žymiai ilgesni, viso butelio ilgio, o visas
                                  degtuko ilgis buvo padengtas siera. Prieš butelio panaudojimą reikėdavo per degtuk
                                  brūkštelti pap
                                  rasta degtukų dėžute. Skystis degdavo 40-50sek., o degimo temperatūra siekdavo 800?C.
                                     Esant degtukų deficitui, nes jie dažnai buvo naudojami ne pagal paskirtį, buvo rekomen
                                  duojama butelius naudoti tokiu budu: iš pradžių metamas butelys su degiu mišiniu KS, o
                                  paskui vienas ar du buteliai su mišiniu No 1 ar No 3.
                                      Kovos taktika kareivio, ginkluoto buteliais su padegamuoju skysčiu, buvo labai paprasta.
                                  Reikėdavo prisileisti tanką atstumu iki 15-20m. ir mesti butelį į variklio skyrių arba į vietą,
                                  kur tanko korpusas jungiasi su bokštu, nes tik tose vietose yra tikimybė, kad degantis mi
                                  šinys paklius į tanko vidų. Visa tai yra labai paprasta popieriuje. Realioje situacijoje
                                  tankų ataka yra lydima stipria artilerijos ugnimi  ir pėstininkų priedanga. Neretas atvejis
                                  būdavo, kai karys iškelia ranką su buteliu metimui, o į ją tuo momentu pataikydavo kulka
                                  ar skeveldra, ir žmogus moment virsdavo degančiu fakelu.
                                      Dažnai su prieštankinių minų laukais arba atskirai, buvo statomi laukai iš padegamųjų
                                  butelių, taip vadinamų minų-ugnies-fugasais. Į iš anksto paruoštas duobes sudėdavo po 20
                                  ir daugiau butelių ir nedidelį sprogstamos medžiagos užtaisą. Sprogimo metu susidarydavo
                                  250m2. mirtina zona.
                                     Amerikiečiai šį ginklą laikė labai primityviu ir tik Korėjos karo metu 1950-1953m. pradėjo
                                  jį plačiai naudoti . Molotovo kokteiliai buvo naudojami ir prieš rusų tankus Pragoje 1953m.
                                  ir 1993m. Maskvoje. Šiek tiek patobulinti, jie buvo ir mūsų parlamento gynėjų ginkluotėje
                                  1991 - 1993m.
  į pradžią