ĮVADAS ŠAULIO PASIRUOŠIMUI

   Žmogui reikia ginklo dėl įvairių priežasčių. Vienam -pasipuikuoti prieš draugus ar neprietelius, kitam – turėti tik jam vienam žinomą paslaptį, dar kitiems – ką nors pagąsdinti ar pačiam ,reikalui esant, apsiginti. Yra žmonių, kuriems ginklas yra neatskiriama gyvenimo dalis, jie su juo dirba, arba tiesiog turi kaip savaime suprantamą būtinybę - tai yra draugas, kuris padės ir parems sunkiais gyvenimo etapais, kuris sudarys galimybę praleisti laisvalaikį bendraminčių tarpe šaudyklose, kurį paėmęs į rankas jauti abipusį pasitikėjimą. Tokie žmonės ginklo netrenks po savo nesėkmės, nepaliks nevalyto dėl nuovargio, sušlapusį nuvalys, purve nevolios ir, kaip sakoma, “be reikalo nepakels ir be garbės nenuleis”
   Įgijęs ginklą asmuo dažniausiai jaučiasi pranašesnis už kitus visuomenės piliečius, bent jau saugesnis. Toks ir yra pirmasis jausmas, kai pilietis gauna ilgai lauktą ginklą. Atsitiktinai gavęs ginklą, pajunti  keistą nepasitikėjimo savimi, net baimės jausmą. Apskritai ginklai sukelia įvairių, kartais net nesuvokiamų pojūčių. Tai iš dalies yra ir dėl to, kad mūsų asmeninė savigyna ilgai buvo beginklė, o ginklai – tik išrinktiesiems. Saugos tarnybose ginklai buvo daugiau simbolis, atributas. Kariuomenėje tai buvo darbo dalis, nesusimąstant ir neanalizuojant ginklo panaudojimo, jo esmės ir žmogaus santykio problemos. 
   Ginklas dažniausiai siejamas su smurtu ir žudynėmis. Taip. Tam jis buvo sukurtas. Bet yra ir kita medalio pusė – ginklas prieš smurtą ir žudynes. Norint vykdyti vieną ar kitą ginklo panaudojimo misiją, reikia tvirtai žinoti jo galimybes, išmokti juo naudotis ( o ne žinoti, kaip “tai daroma”), atsakant už pasekmes, nes pastarosios yra bendros ginklo ir asmens sąveikos rezultatas. Tai jau yra ilgo ir kruopštaus darbo su savimi, asmeniu ir piliečiu, ginklo vartotoju, rezultatas. Negana teoriškai žinoti ginklo sandarą, jo naudojimo ypatumus ir taisykles. Visą situaciją galima patikimai valdyti tiktai tuo atveju, kai teorija belieka tik tolesnio tobulėjimo ir ieškojimo priemonė. Būtina pasiekti tokį praktinio ir psichologinio pasirengimo lygį, kai momentinės situacijos įvertinimas ir teisingas poelgio varianto pasirinkimas yra savaime iš bendro pasirengimo konteksto išplaukiantis rezultatas. 
  
Ginklą paėmęs asmuo visada privalo atsakyti už savo veiksmus. Pirmiausia reikia tvirtai įsisąmoninti – ginklas neduoda jokio pranašumo prieš kitą asmenį. Anaiptol. Jis įgalioja jo savininką tapti drausmingesniu, santūresniu. Bet koks ginklo įvardijimas žodžiais, jo panaudojimas ( ginklo ištraukimas, grasinimas ir pan.) iššaukia atsakomuosius, kartais sunkias pasekmes lemiančius veiksmus. 
   Pagrindinės ginklo savininko taisyklės: ginklo gerbimas, neformalus saugos taisyklių laikymasis, visiška atsakomybė už veiksmus (blaivumas ir t.t.), atidumas veiksmuose su ginklu.
  Ypatingai išskirčiau, atrodytų, savaime suprantamą dalyką. Mintimis palydėti, fiksuojant sąmonėje, darbų kokybę ir užbaigtumą ruošiantis darbui su ginklu. Tai yra - tinkamas šaudmenų parinkimas, atidus jų sudėjimas į dėtuvę, dėtuvės   įdėjimas į ginklą, užtaisymas, saugiklio panaudojimas ,visi kiti veiksmai – jie turi būti atlikti taip, kad nekiltų darbo metu nė minties apie galimas preliminarinio pasiruošimo klaidas, kas trukdytų susikaupti ir pilnai valdyti situaciją.
   Ginklo panaudojimas yra psichologiškai sudėtingas veiksmas. Kad ir kaip asmuo būtų pasirengęs techniškai, be atitinkamo psichologinio pasiruošimo, nuostatos, savikontrolės, be fizinio kūno valdymo ekstremaliomis sąlygomis įgūdžių, negalime turėti tvirtos garantijos, kad veiksime teisingai.
Ekstremaliomis situacijomis žmogaus savivalda atsiranda ugdant bendražmogiškas ir individualias reikiamas savybes. Negana to siekti, vien galvojant apie savivaldą šaudymo treniruotėse. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas.

                                                                                                                                       Auksė

                                                                                į pradžią