Tarybinės kariuomenės specialiosios paskirties pajėgos

      Paskutiniais metais, kaip ir prieškaryje, visas pastangas sukurti specialiąsias pajėgas sužlugdydavo aukščiausioji kariuomenės vadovybė. Komunistinė ideologija ir kolektyvizmo idėja neleido kitaip mąstantiems įdiegti į praktiką kitokią kovinių veiksmų vedimo praktiką. Ir vis dėl to atsirado žmonių nepabūgusių mesti iššūkį didiems valstybės vadovams. Pirmasis iš jų buvo Viktoras Charčenko. Karo metais jis vadovavo vakarų fronto žvalgybinei- diversinei valdybai. 1948 metais baigė “Generalinio štabo akademiją”. 1950 metais buvo paskirtas vadovauti inžinieriniam mokslo tyrimų institutui. 1965 m. tapo inžinierinių pajėgų vadu. 1972 m. gavo maršalo laipsnį. 1975 m. žuvo bandydamas naują ginklą. Gerai išstudijavęs Tarybinių žvalgybinių diversinių grupių karinę patirtį, o taip pat informaciją apie analogiškas užsienio valstybių SPB (specialiio paskities būrys), ypač apie vokiečių “Branderburg” ir anglų “Komandos”, parašė laišką į politinį biurą. Laiške jis įrodinėjo apie būtinybę sukurti SPB kurių tikslas būtų naikinti strateginius priešo objektus, o ypač priešo ginkluotę, galinčią nešti branduolinį ginklą (balistines raketas, strateginius bombonešius). Kaip jis ir tikėjosi liko nesuprastas, nors jau 1951m. buvo įkurtos specialios paskirties kuopos kiekvienoje iš tuo metu buvusios 41 armijos. Jų paskirti buvo- žvalgybinė- diversinė veika negiliame priešo užnugaryje (50-80 km nuo fronto linijos). Viskas buvo ne taip kaip tikėjosi V. Charčenko. Jis siūlė kurti SPB galinčius naikinti strateginius bombonešius B-47 Vokietijoje, Anglijoje, Okinavoje, Turkijoje ir pačiose JAV. Charčenko būdamas drąsus, protingas ir užsispyręs žmogus nenuleido rankų kai gavo atsakymą į savo laišką su neigiama rezoliucija. Jis savo atsakomybei ėmėsi formuoti ir asmeniškai ruošti tokią grupę. 1954 m. Tocku paligone buvo įvykdytas branduolinis sprogimas. Visi dalyviai stipriai apsišvitino, nes tuo metu apie radijacijos poveikį žmogaus organizmui nedaug kas buvo žinoma. Štai ten pirmą kartą Charčenko pristatė ir pademonstravo SPB, kuris parodė kaip reikia užgrobti ir naikinti branduolinius užtaisus. Per sekančius mokymus grupė pasirodė dar geriau, ko pasekoje jau 1957 m. SPB kaip atskiros kuopos buvo formuojamos divizijos sastatuose taktinių uždavinių sprendimui, o armijų ir apygardų, kurios buvo sukoncentruotos svarbiose operatyviniuose kryptyse, specialios paskirties batalionai (3 kupos + snaiperių būrys). 1962 m. buvo suformuotos 8 specialios paskirties brigados po 1800 žmonių kiekvienoje ir buvo dislokuotos Fiustenkerge (VDR), Čyčkovo (Maskvos karinė apygarda, Pečiora (Leningrado k.a.), Chemlickij (Priekarpatės k.a.), Usurijskas (Tolimųjų rytų k.a.) ir viena brigada Turkistano karinėje apygardoje. Visi šie batalionai ir brigados buvo tiesiogiai pavaldūs generalino štabo vyriausiąjai žvalgybos valdybai (GRU). Jiems buvo iškeltos užduotys, karo metu ar periode priš jį sogti smūgius priešo strateginiams objektams, pirmiasia branduolinio ginklo nešėjams, sandėlius, strateginių pajėgų valdymo centrus, o tik paskui į tokiu objektus kaip: ginklų, šaudmenų, kuro sandėliai, tiltai, ryšių mazgai ir t.t.. tokiu būdu atsirado dviejų tipų specialios paskirties daliniai. Vieni tai fronto žvalgai diversantai, kiti- giluminės žvalgybos ir diversijos, pritaikyti organizuoti tolimus reidus į priešo užnugarį, bei partizaninio karo organizavimui ir vedimui. Iki 6-to 10-mečio vidurio pasaulyje nebuvo žinoma apie tarybinius spec. paskirties dalinius.viskas išaiškėjo 1968m. rugpjūčio 20 d., kai tarybiniai SPB įsiveržė į Čekoslovakiją ir atidarė kelią Varšovos sutarties valstybių karinių pajėgų įvedimui. 2300 val. tarybinis transportinis lėktuvas priverstinai, dėl variklio gedimo, nutūpė Prahos oro uoste. Iš jo iššiveržęs SPB per labai trumpą laiką užėmė jį. Tuo sudarydamas sąlygas netrukdomai permesti Vytebsko desantinikų diviziją. Tuo pačiu metu Prahoje SPB (nelegaliai iš anksto atvykę į miestą) užėmė: radiją, televiziją, paštą-telegrafą, telefonų stotis, laikraščių redakcijas, o 29 d. 400val. įsiveržė į centro komitetą, kur vyko Aleksandro Dubčekos vyriausybės kabineto posėdis. Visi šie objektai buvo užimti dėl sėkmingų operatyvinių veiksmų, be mažiausio pasipriešinimo ir kraujo praliejimo. 5 valandas SPB kariai išlaikė uždarę kabineto ministrus,o vakare lėktuvu juos išskraidino į Maskvą, ir jau 2100val. visa Čekoslovakija jau buvo grąžinta atgal į soclagerį. Skirtingai nuo Vengrijos užgrobimo kur žuvo 25000 žmonių ir 7000 rusų karių, dėl kvalifikuotų SPB veiksmų Čechoslovakijoje buvo išvengta aukų. Tuo metu būdamas Ispanijoje Otto Skorcenis labai gerai įvertino užgrobimo operaciją ir SPB veiksmus. Taip ir liko neaišku kaip priėmė Skorcenio vertinimą Charčenka jie vis dėlto buvo priešai, nors esminio skirtumo tarp fašizmo ir komunizmo įdeologijos nėra. Po Čechoslovakijos užgrobimo tarybinės specialios paskirties pajėgos dar 19 kartų buvo siunčiamos į užsienio valstybes .Dažniausiai jos atlikdavo patarėjų funkcijas,bet ir neretas atvejis kai patys vykdė operacijas o buvo atvejų kai susikaudavo su kitų valstybių SPB. Vienas iš tokių atvejų aamerikiečių SPB reidas į Šoi Tei 1970m. Yra nustatyta, kad tarp Žuvusių vietnamiečių buvo ir tarybiniai instruktoriai. Dar vienas incidentas įvyko 1978m. Gegužė 4d. Angoloje. Pietų Afrikos respublikos SP brigada užpuolė kodiniu pavadinimu “Maskva” partizanų stovyklą, tarp žuvusių afrikiečių buvo ir kelios dešimtys Kubos bei SSSR instruktorių. Metais vėliau Rodezijos SAS išaiškino Zambijos sostinėje Lusake veikusią “KGB” ir “GRU” grupę, bet diplomatiniais sumetimais jos likvidavimo buvo atsisakyta. 1981m. Pietų Afrikos respublikos žvalgų kuopa paėmė į nalaisvę SPB seržantą kuris pasirodė esas rusas, o dar keli žuvo reido metu Angoloje. 1996m. spaudoje pasirodė informacija , kad per visus karo metu Angoloje žuvo apie 3000 tarybinių patarėjų, belieka tik spelioti kiek iš jų buvo iš SPB. Aštunto dešimtmečio viduryje amerikiečiai oficialiai pranešė kad, būdami Nikaraguos “Kontros” daliniuose kovėsi su tarybiniais instruktoriais buvusiais “Sandinistų” pusėje. Gan dažnai per radijo ryšio stotis mūšiams vadovaudavo rusiškai kalbantys balsai. Problemos su tautybės nustatymu nebuvo, ne amerikiečių “Žaliosios beretės” gerai mokėjo rusų kalbą. Na ,o tiems kas nėra nieko girdėja apie tarybinių SPB operacijas azijoje štai pavizdys. 1968m. gegužės m. grupė iš devinių karių užpuolė amerikiečių malūnsparnių bazinę stovykla Kambodžos teritorijoje 30km. nuo Vietnamo sienos. Iš šios stovyklos amerikiečių žvalgai-diversantai būdavo permetami į šiaurės Vietnamą, beto iš čia buvo vykdomos numuštų lakūnų gelbėjimo operacijos. Aikštelėje tuometu buvo 2 ryšio malunsparniai , 10 transportinių ir 4 ugnies palaikimo “ Super Kobra”. Operacijos užduotis buvo pagrobti naują, slaptą ant šių malansparnių dislokuotus valdomus reaktyvinius sviedinius ir taikymo sistemą. Rezultate buvo pagrobtas malūnsparnis žuvo 15 amerikiečių ir trys rusai. Visa operacija vyko 25min.,o visi kiti like malunsparniai buvo sunaikinti arba apgadinti taip, kad netiko tolimesniam naudojimui. Dar vienas pavizdys: po nepasisekusio arabų mėginimo užgrobti Izraelį “GRU” nutarė sunaikinti Negejos dykumoje esantį Branduolinį centrą. Tuo tikslu Turkmenijoje toliau nuovisų akių dykumoje buvo pastatytas centro maketas masteliu 1:1. Per trumpą laiką buvo paruoštos kelios grupės , bet įsakymo vykdyti šią operaciją taip ir negauta, nes mokslininkai paskaičiavo ,kad radioaktyvios nuosėdos iškris ir didžiojoje SSSR dalyje. Yra dar žinių, kad buvo sukurta speciali grupė kuri kontroliavo šalių neprisijungusių prie branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ,ar ten nėra vykdomi branduoliniai bandymai. Tai galima buvo atlikti tik pastačius tose šalyse daviklius, kuriuos reikėjo periodiškai keisti. Šios grupės nariai nevieną kartą buvo permetami į tokias valstybias, kaip Kinija, Pakistanas, Pietų Arfrikos respublika.

 

                                                                                                        

                                                                                  į pradžią

‘