atas
„BET KOKS GINKLAS TURI SAVO CHARAKTERĮ IR ASMENYBĘ IR MUMS BELIEKA
TIK PADĖTI TAI ASMENYBEI ATSISKLEISTI“ D-ras Masaoki Chatsumi
···  Į pradžią  ···  Naujienos  ···  Autoriaus žodis  ···  Kolekcija  ···  SPEC. paskirties. pajėgos 

Termoelektriniai ginklai

Šiuolaikinių ginklų balistinės charakteristikos, didžia dalimi priklauso nuo užtaiso sudegimo greičio ir dujų slėgimo vamzdyje (dujų slėgimas yra ribojamas vamzdžio atsparumu). Kaip suteikti kulkai didesnį pagreitį nedidinant vamzdžio atsparumo. Vienintelis būdas padidinti vamzdžio atsparumą yra gaminti vamzdžius su storesnėmis sienelėmis, atitinkamai padidėja ginklo svoris. Naujos technologijos ir alternatyvūs parakui elementai Jau duoda gerus rezultatus, o neperseniausiai buvo žengtas dar vienas drastiškas žingsnis. Šūvis atliekamas elektros energijos pagalba. Šioje ginklų vystymosi kryptyje yra numatyti du keliai. Tai, kai šūvis atliekamas elektromagnetiniu būdu arba elektroterminiu būdu. Pirmieji bandymų rezultatai parodė, kad elektromagnetinių ginklų kūrimo srityje apčiuopiamų rezultatų artimiausioje ateityje nenusimato, tai elektroterminiame metode firma “General Dynamics” pasiekė stebėtinai gerų rezultatų. Jau yra atlikti bandymai nuo 11,43 mm kalibro pistoletinio šovinio iki 120 mm patrankų sviedinių. Rezultate yra gauta: tradicinio 5,56 mm šautuvinio šovinio pradinis kulkos greitis yra 1000 m/s. tai tokio pat kalibro elektroterminio šautuvo kulkos pradinis greitis yra 1400 m/s, o kulkos energija yra atitinkamai 1700 J ir 3742 J. Dujų spaudimas vamzdyje nepakito , o kulkos greitis padidėjo 400 m/s, kulkos energijapadidėjo du kartus su viršum karto . Tai pavyko pasiekti praktiškai nekeičiant ginklo konstrukcijos, išskyrus spyną. Be to yra labai paprasta reguliuoti plazmos sukeliamą spaudimą, kas yra sunkiai pasiekiama paprastame šovinyje. Elektrinio ginklo konstrukcija yra tokia pat, kaip ir tradicinio tik šiek tiek pakeista spyna į kuria yra įmontuoti aukštos įtampos elektrodai.
1-plazmos čiurkšlė; 2-plazmos generatorius; 3-sumaišymo kamera; 4-kulka; 5-akštos įtampos elektrodai; 1-maksimalus dujų slėgis, kuri gali išlaikytginklo vamzdis; 2-plazmos slėgis elektrotermineme ginkle; 3-parako dujų slėgis tradicineme šovinyje;
Šovinys yra tokio pat dydžio, kaip ir tradicinis, tik gilzės viduje yra plazmos generatorius, o vietoje parako yra skystis (skystas raketinis kuras arba paprastas vanduo). Veikiamas stipraus elektros energijos impulso (iki 1000A) skystis virsta į įkaitinta plazma, kuri ir suteikia pagreitį kulkai ginklo vamzdyje. Plazmos plėtimosi greitis yra 50% didesnis negu parako dujų, todėl ir kulkos greitis yra žymiai didesnis. Plazmos spaudimo kreivės formą yra lengva koreguoti paduodamos elektros energijos kiekiu, o tai leidžia pasiekti, kad plazma veikia kulką vamzdžio kanale praktiškai visame jo ilgyje vienodu spaudimu. Tai leidžia išvengti spaudimo šuolių, kurie neretai sugadina ginklo vamzdį. Be to parakas degdamas daro spaudimo šuolį kuris kulką veikia tik vamzdžio pradžioje, toliau vyksta staigus spaudimo kritimas, o tai daro šūvį ne tokį efektyvų.Elektroterminio ginklo maitinimo šaltinis yra ličio baterija kurios svoris yra 0,68 kg , kurios energijos užtenka 30 šūvių. Kompanija F.M.S. planuoja palengvinti maitinimo šaltinį iki 02 kg, todėl naujas ginklas taps žymiai kompaktiškesnis. Iš gautų rezultatų mokslininkai daro išvadas, kad šį ginklų vystymosi kryptis yra perspektyviausia. Nors yra dar nemažai neišspręstų problemų. Viena iš jų tai šūvio metu naudojami elektros energijos impulsai siekia 4000-5000WT. Kuri yra pavojinga šauliui. Kita problema tai aukšta ginklo kaina.Ir vis tik tai yra stambiausias laimėjimas ginklų technologijų kūrime, nuo parako atsiradimo laikų.Artimiausiu metu yra žadama pradėti tokios konstrukcijos sportinių ginklų gamybą. Taip, kad ir karinių modelių pasirodymo ilgai laukti neteks.

Straipsnis buvo išspauzdintas " KARIO "žurnale.

Paieška
 ...
ARVYDO DAUDERIO PUSLAPIS sniper@is.lt

Svetainę prižiūri V.                                                                         Kauno karo istorijos klubas    Jonavos šaulių kuopa    Digeriai
© 2002-2004 ATAS